Verslo finansavimas

Tikslas – suteikti verslui didesnes galimybes pasiskolinti.

Tam reikia, jog rinką kiek galima sparčiau pasiektų finansiniai ištekliai.Vyriausybė sieks pritraukti išorinių finansinių išteklių ir ne bankinėje sistemoje laikomų pinigų bei teikti juos verslui priimtinomis sąlygomis. Kadangi tiek valstybei, tiek Lietuvos bankams yra sunku pasiskolinti, o pačios paskolos yra labai brangios, Vyriausybė sukurs mechanizmų, kuriais dalis ES struktūrinių fondų lėšų bus panaudotos verslui kredituoti.

Įgyvendintinos priemonės:

1. Finansiniams ištekliams patekti į rinką bus naudojamos priemonės – jau egzistuojantis Kontroliuojantysis fondas (toliau – Verslo fondas), taip pat UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA).
2. Verslo fondo tikslas yra akumuliuoti Europos investicijų banko, ES struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto lėšas ir užtikrinti, kad jie kreditų, garantijų ir pan. pavidalu būtų pasiekiami verslui.
• Vyriausybė numato, kad planuotas Verslo fondas bus padidintas beveik 5 kartus ir sukaups ne mažiau kaip 1,3 mlrd. Lt. Iš jų 1 mlrd. Lt bus skirtas iš perskirstytų Ūkio ministerijos ir kitų valstybės institucijų administruojamų struktūrinės paramos lėšų. 0,3 mlrd. Lt bus panaudota Europos investicijų banko paskola. Tam Vyriausybė imsis skubių veiksmų: priims atitinkamus Vyriausybės nutarimus, pateiks pasiūlymus dėl reikalingų Vyriausybės programų ir biudžeto įstatymo pakeitimų.
• Verslo fondo lėšos bus paskirstomos per finansinius tarpininkus, pvz., kredito įstaigas, per jų kreditavimo mechanizmus. Taip bus užtikrintas verslo įmonėms įprastas ir skaidrus pinigų patekimas į rinką.
• Vyriausybė sieks papildomai pritraukti 50 nuošimčių bankų lėšų bendrajam finansavimui – tai sudarytų 0,6 mlrd. Lt. Taip siekiama padidinti verslui pasiekiamų kreditinių išteklių kiekį iki 1,9 mlrd. Lt bei užtikrinti, kad finansinės institucijos, prisiimdamos dalį rizikos, taikys tinkamas rizikos vertinimo procedūras.
• Vyriausybė numato, kad šios lėšos bus naudojamos skolinti tiek apyvartinėms lėšoms, tiek investiciniams projektams. Šių lėšų prioritetai bus nustatyti gamybai, paslaugoms ir eksportui.
• Vyriausybė, kurdama šias kreditavimo priemones, sieks, kad lėšos būtų pasiekiamos verslui priimtinomis palūkanomis ir toleruotų padidėjusią riziką.
• Vyriausybė derėsis su tarptautinėmis finansų institucijomis, siekdama susitarti, kad Lietuvoje veikiantiems bankams nustatyti rizikos reikalavimai nediskriminuotų mažesnių bankų.
• Vyriausybė sieks, kad lėšos per Verslo fondą būtų pasiekiamos rinkoje jau nuo 2009 m. balandžio–gegužės mėn. – greičiausiu techniškai įmanomu metu.
3. Įtraukiant INVEGĄ siekiama, kad kai kurios kreditavimo priemonės pradėtų veikti kiek galima greičiau, taip pat pateikti rinkai finansines priemones, kurios Verslo fondo nebus teikiamos. INVEGA garantuos verslo kreditų (investicinių, apyvartinių), finansinės nuomos riziką, kompensuos palūkanas, teiks mažus kreditus.
• Vyriausybė skirs ne mažiau kaip 100 mln. Lt mažoms paskoloms iki 175 tūkst. litų. Jos bus pasiekiamos verslo atstovams 2009 m. balandžio–gegužės mėn.
• Vyriausybė sudarys sąlygas, leidžiančias INVEGAI teikti garantijas už finansinės nuomos sutartis.
4. Lietuvos bankų galimybės skolintis yra ženkliai sumažėjusios. Vyriausybė svarstys galimybes garantuoti už bankus dalį paskolos, pastariesiems derantis su tarptautinėmis finansų institucijomis dėl tikslinių paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui remti.
5. Vyriausybė naudos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas pradedantiesiems savo verslą skatinti.
6. Vyriausybė naudos Europos socialinio fondo lėšas verslo sukurtoms darbo vietoms išsaugoti ir verslo tęstinumui užtikrinti.